- kratilas
- krãtilas sm. (3b) 1. žr. kretilas: Su krãtilu sijo[ja] pagrėbas, kresčiuo[ja] pakračias, nuoklastas, varpas J. Imk kratilą ir eik kiaulėms pelų prasijoti Tv. Par kratilą iškrato pelus Klm. Paimk, vaikel, krãtilą ir nuejęs iškresčiuok pelus! Skdv. Kratilas su sūriais kabėjo aukštai ant virvių LzP. Karvėms supilk tris kratilus pelų Vdk. Pasibaigė kratilas, nebeturėsu kuo grūdų nusijoti Krš. Išpink kratilo dugną naujom kliugelėm – reiks pelai sijot Lnkv. ^ Tekėjo mėnulis, raudonas, didelis kaip kratilas LzP. 2. Klm didelė apvali pintinė pašarui nešti, užsidėjus ant nugaros; doklas, tarankis: Paršiukus į turgų su kratilu vešme Vdk.
Dictionary of the Lithuanian Language.
